GYVENIMAS SU DIABETU

Tai liga, kai sergančiojo kasa dėl ląstelių, gaminančių insuliną, sutrikimo visiškai nustoja gaminti šį hormoną.

1 tipo cukriniu diabetu paprastai susergama jauname amžiuje - iki 40 metų, todėl dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Lietuvoje šis tipas nustatomas 5-6 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu.

• atsiranda troškulys, 
• dažnai ir gausiai šlapinamasi,
• iš pradžių padidėja, o vėliau sumažėja apetitas,
• krenta svoris,
• vargina silpnumas, nuovargis.

Sergantys 1 tipo diabetu gydomi insulinu – jis gyvybiškai būtinas, todėl skiriamas iš karto nustačius diagnozę.

2 tipo diabetas yra labiausiai paplitusi diabeto forma - Lietuvoje juo serga virš 90 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu.

2 tipo diabetu paprastai serga vyresni nei 40 metų žmonės, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad ši liga neaplenkia ir jaunų žmonių, kurie turi antsvorio. Verta paminėti, kad net 60-90 proc. visų sergančių 2 tipo diabetu turi antsvorio. Šiam diabeto tipui būdinga laipsniška ligos pradžia, todėl dažniausiai liga gali būti nediagnozuojama ilgesnį laiką arba būna aptinkama atsitiktinai – atlikus gliukozės ar gliukozės toleravimo tyrimą.

Šio sutrikimo tikslios priežastys dar nežinomos, tačiau  dažniausi rizikos veiksniai yra:

• nutukimas,
• sutrikusi gliukozės apykaita,
• mažas fizinis aktyvumas,
• aukštas kraujospūdis,
• padidėjęs lipidų kiekis kraujyje.

Jei 2 tipo cukrinis diabetas tinkamai negydomas, per ilgesnį laiką atsiranda ligos komplikacijų. Tinkama mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas būtini visose ligos stadijose.

Sergantiems 2 tipo diabetu rekomenduojama dieta, patariama padidinti fizinį krūvį, atsisakyti alkoholio ir rūkymo bei paskiriamas gydymas vaistais.

Jei 1  tipo cukrinis diabetas gydomas tik insulinu, tai 2  tipo diabeto gydymui gali būti skiriami tiek geriamieji vaistai, tiek injekciniai neinsulininiai preparatai, tiek  insulino preparatai.

Norint gerai jaustis ir sumažinti komplikacijų riziką būtina gera glikemijos kontrolė - pasiektas tikslinis glikuotas hemoglobinas HbA_1c be naktinių ir sunkių hipoglikemijų. Gydytojas nustato koks Jūsų tikslinis HbA_1c atsižvelgdamas į Jūsų sveikatą.

Nepakankamai kontroliuojant ligos eigą, laikui bėgant vystosi įvairios komplikacijos – inkstų, akių, nervų sistemos, širdies, smegenų ir kojų kraujagyslių pažeidimai. Tai gali sumažinti darbingumą, sukelti negalią, sutrumpinti gyvenimo trukmę.

Be vaistų, gliukozės kiekį kraujyje šiek tiek gali sumažinti ir šie natūralūs būdai:

• subalansuota mityba (mažiau riebalų ir cukraus, daugiau skaidulų ir baltymų),
• reguliarus fizinis aktyvumas (mankšta, reguliarūs pasivaikščiojimai, mažiau pasyvaus sėdėjimo),
• kokybiškas miegas ir streso mažinimo metodai (meditacija, pilatesas, mėgstama veikla).

• Reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje (periodiškumą būtina aptarti su gydytoju ar diabeto slaugytoju).
• Visada su savimi turėti produktų, kuriuose yra angliavandenių (cukraus gabalėlių, gliukozės tablečių, čiulpiamų saldainių).
• Paaiškinti šeimos nariams, draugams, kolegoms, kaip jie turėtų pagelbėti ištikus hipoglikemijai (jei sergantysis dėl hipoglikemijos prarado sąmonę, artimieji turi veikti greitai: iškviesti greitąją medicinos pagalbą, jei sergantis diabetu namuose turi, suleisti gliukagono į poodį arba į raumenis, sąmonę pacientas turėtų atgauti po 5-15 min. po injekcijos).
• Jei neseniai pradėtas gydymas insulinu, dažniau matuotis gliukozės kiekį kraujyje. Stengtis matuoti įvairius parametrus, pavyzdžiui: vieną dieną gliukozės kiekį matuoti nevalgius ryte ir 2 val. po pietų, kitą dieną – 2 val. po vakarienės ir naktį, dar kitą dieną – 2 val. po pusryčių ir prieš naktį. Tai padės gydytojui vertinti gydymo veiksmingumą.
• Nevairuoti nepripratus prie naujo gyvenimo būdo. Nejaučiant ar dar nežinant hipoglikemijos požymių, prieš sėdant prie vairo patariama pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje.
• Vengti alkoholio, nes jis padidina hipoglikemijos riziką.
• Konsultuotis su gydytoju, jei gliukozės kiekis kraujyje viršija rekomenduojamą.
• Laikytis gydytojo rekomendacijų.