We have detected that you are located in . Do you want to switch to the local site?
Diabeto diagnozė neabejotinai įneša pokyčių į žmogaus gyvenimą, ypač kalbant apie 2 tipo cukrinį diabetą, ir gali paskatinti imtis ilgai atidėliotų veiklų – pavyzdžiui, pradėti sveikiau maitintis ar sportuoti. Tiesa, iki tol aktyviai nesportavus nereikėtų užsibrėžti tikslo per pusmetį tapti maratonų bėgiku, tačiau fiziškai aktyvus gyvenimo būdas padeda sėkmingai kontroliuoti diabetą ir gyventi visavertį gyvenimą.
Įrodyta, kad fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, net ir neužsiimant sportu, teikia naudos sveikatai. Pradėti rekomenduojama nuo mažų dalykų – per dieną nužingsniuoti apie 10 tūkst. žingsnių, nepamiršti, kad dienos metu, ypač dirbant sėdimą darbą, būtinos fizinio aktyvumo pertraukėlės. Nors iš pradžių tokios gyvenimo permainos gali atrodyti varginančios, sunkiomis akimirkomis verta prisiminti taisyklę, kad „nedaug yra geriau negu nieko“.
Kartais puikia motyvacija aktyvesniam gyvenimo būdui tampa įsipareigojimas. Vieniems užtenka garsiai išsakyto pažado sau, šeimai ar draugams. Kitiems reikia bendraminčių ir palaikymo, tad pravartu turėti pasivaikščiojimų ar apsilankymų baseine kompanioną. Tretiems įprotį gyventi aktyviau išugdo augintiniai, kuriais rūpintis reikia kasdien. Juk šuo nesupras pasiteisinimo, kad kankina bloga nuotaika ar lauke prastas oras, jis su dideliu entuziazmu kas kartą lauks pasivaikščiojimo su šeimininku.
Labai svarbu, kad pasirinkta aktyvi veikla iš tiesų džiugintų, o ne virstų nemalonia pareiga. Pradėti gyventi aktyviau daug lengviau, jei šalia yra miškas ar parkas, kuriame galima leistis į žygį pėsčiomis, išeiti pasivaikščioti su šiaurietiško ėjimo lazdomis, rasti laiko pasivažinėjimui dviračiu. O gal netoli namų yra aikštelė su lauko treniruokliais ar kita mankštai tinkama vieta.
Kai kurie žmonės mankštą mielai derina ir su proga pabendrauti, tad verta pasidomėti, kokius nemokamus grupinius fizinės veiklos užsiėmimus siūlo arčiausiai namų esantis Visuomenės sveikatos biuro padalinys. Aktyvus įsitraukimas į bendruomenę ir mankšta prižiūrint specialistui net gali tapti nauja laisvalaikio pramoga. Beje, visi šie aktyvaus laisvalaikio būdai netuština piniginės.
Kiek kalorijų aktyvios veiklos metu bus sudeginama, priklauso nuo kelių faktorių - tokių kaip žmogaus kūno svoris, veiklos intensyvumas, sveikatos būklė. Yra paskaičiuota, kad per 30 minučių treniruotę apie 80 kg sveriantis žmogus pasirinkęs ėjimą sudegins apie 200 kilokalorijų, bėgimą – 450, važiavimą dviračiu – per 300 kcal.
Itin svarbu, kad aktyvios veiklos taptų kasdiene gyvenimo dalimi, tad prasminga savo dienotvarkėje planuoti ne tik poilsio, valgymo, bet ir tokių veiklų laiką. Šio plano reikėtų laikytis net tada, kai aplinkybės tam ne pačios palankiausios: jei planavus pasivaikščiojimą prapliupo lietus, tą laiką vertėtų skirti mankštai namuose.
Iki diabeto diagnozės visiškai nesportavusiems asmenims panorus intensyvesnės veiklos ar išbandyti kurią nors iš sporto šakų, apie tai reikėtų pasikalbėti su savo gydytoju. Būtina nepamiršti, kad pradėti reikėtų nuo nedidelio fizinio krūvio, palaipsniui ilginant užsiėmimų trukmę ir intensyvumą.
Minimalus rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo kiekis – 150 min. per savaitę. Šias minutes galima įvairiai paskirstyti savaitėje, pvz., po 50 min. 3 kartus per savaitę ar po 30 min. 5 kartus, ar po 25 min. 6 kartus. Rekomenduojama nedaryti ilgesnių nei 48 val. pertraukų tarp fizinės veiklos. Į šią veiklą rekomenduojama įterpti ir jėgos ar pasipriešinimo pratimus (bent 2 kartus per savaitę), padedančius didinti raumeninę masę.
Specialistai nerekomenduoja sportuoti ar imtis itin aktyvių fizinių veiklų, jei per paskutines 24 val. buvo įvykusi sunki hipoglikemija (kurių gydymui reikalinga kito asmens pagalba). Jei gliukozės kiekis kraujyje buvo pasiekęs < 2,8 mmol/l ribą, tai ženklas, kad aktyvios veiklos būtina visai atsisakyti. Sportuoti taip pat nereikėtų, jei yra pakilusi kūno temperatūra (karščiuojama) ar yra kitų prastos savijautos simptomų. Nuo sporto būtina susilaikyti, jei ketonų rodiklis kraujyje > 1,5 mmol/l ar šlapime daugiau nei 2 pliusai ar daugiau nei 4 mmol/l. Sergantiems diabetu nerekomenduojama užsiimti giluminiu nardymu, parašiutų sportu, kopimu į uolas ar sklandymu.
Plačiau apie galimas fizinės veiklos rūšis skaitykite leidinyje Kaip saugiai sportuoti sergant 2 tipo cukriniu diabetu.
Sergantieji 2 tipo cukriniu diabetu turi 2-4 kartus didesnę miokardo infarkto ar insulto riziką lyginant su nesergančiais4,5.
Sužinokite kaip sumažinti ŠKL riziką sergant 2 tipo cukriniu diabetu.
LT24NNM00012
