Sergu diabetu: ką turiu stebėti be „cukraus“?

Deja, bet diabetas diagnozuojamas vis dažniau – vien Lietuvoje sergančių šia liga yra daugiau nei 150 tūkst., manoma, kad panašus kiekis gyventojų apie savo ligą dar nežino. Pagrindinės spartaus sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu skaičiaus didėjimo priežastys – visuomenės senėjimas, mažas fizinis aktyvumas, netinkami mitybos įpročiai, antsvoris ir nutukimas.

Prastai kontroliuojant šią ligą, laikui bėgant vystosi komplikacijos – inkstų, akių, nervų sistemos, širdies, smegenų ir kojų kraujagyslių pažeidimai. Jie sumažina darbingumą, sukelia negalią ir sutrumpina gyvenimo trukmę. Todėl, be gliukozės kiekio kraujyje, būtina stebėti ir kitų tyrimų rezultatus.

Kraujospūdis

Arterinė hipertenzija dar kitaip žinoma kaip aukštas kraujo spaudimas. 

Ne tik sergantiesiems diabetu, bet ir visiems kitiems, patariama stebėti savo arterinį kraujo spaudimą, kad jis būtų normos ribose. Žinoma, kad aukštas kraujo spaudimas kenkia ne tik širdies ir kraujagyslių sistemai, bet ir smegenims, inkstams bei kitiems organams ir gali lemti ankstyvą ligotumą ar net mirtį. Rekomenduojama, kad arterinis kraujo spaudimas būtų žemesnis nei 130/80 mm Hg. tačiau koks turi būti konkrečiai kiekvieno žmogaus kraujospūdis, patars jį gydantis gydytojas.

Kraujo riebalų kiekis

Jį būtina sekti kaip ir kraujospūdį. Bent vieną kartą per metus turi būti atliekama lipidograma, kurioje kraujo riebalų kiekis neturi viršyti nurodytų normų:

• didelio tankio lipoproteinai („gerasis cholesterolis“):
  • > 1,0 mmol/l (vyrams);
  • > 1,3 mmol/l (moterims;)

• trigliceridai: < 1,7 mmol/l;
• mažo tankio lipoproteinai („blogasis cholesterolis“) – pagal gydytojo įvertintą Jūsų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką:
  • < 2,6 mmol/l (esant vidutinei ŠKL rizikai);
  • < 1,8 mmol/l (esant didelei ŠKL rizikai);
  • < 1,4 mmol/l (esant labai didelei ŠKL rizikai).

Šlapimo tyrimas – dėl inkstų funkcijos

Diabetas nuolat progresuoja, o nevaldoma liga gali pažeisti daugelį organų, tarp jų – ir inkstus. Pradiniai inkstų funkcijos pokyčiai neturi jokių simptomų, tačiau ir toliau didėjantis cukraus kiekis kraujyje gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimus. Bent vieną kartą per metus būtina atlikti mikroalbuminurijos tyrimą (paros norma < 30 mg/24 val.) arba nustatyti albumino bei kreatinino santykį šlapime < 30 mg/g (< 3mg/mmol).

Inkstų veiklos sutrikimas vertinamas pagal aGFG (apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis), jo norma 90-120 ml/min/1,73m². Kiek dažnai reikia atlikti šį tyrimą, patars endokrinologas ar šeimos gydytojas.

Pėdų būklė 

Per didelis cukraus kiekis kraujyje pažeidžia nervus ir kraujagysles, todėl atsiranda didelė žaizdų rizika, ypač kojose. 

Reguliariai stebėkite kojas dėl galimų pažeidimų (nutrynimai, paraudimai, nuospaudos ir kt.), kadangi diabetinės žaizdos gyja sunkiai ir ilgai, o chroniškos opos gali baigtis net amputacija. Išsaugoti sveikas pėdas padeda nuolat atliekamas gydomasis pedikiūras gydymo įstaigoje ir gera pėdų priežiūra. Pacientams, sergantiems diabetu, gydomasis pedikiūras kompensuojamas valstybės ir atliekamas specializuotuose kabinetuose.

Apmokamų paslagų rūšis priklauso nuo nustatyto pėdos opos laipsnio pagal vadinamąją Wagner skalę. Jei opa 0 laipsnio, gali būti apmokamos ≤ 4 gydomojo pedikiūro paslaugos per metus, o esant labiau pažengusiai opai (1-3 laipsnis) - ≤ 24 diabetinės pėdos priežiūros paslaugos per metus. Apie sergančiųjų diabetu galimybes atlikti gydomąjį pedikiūrą ir kaip tinkamai prižiūrėti pėdas, galima pasitarti su gydytoju endokrinologu, šeimos gydytoju arba slaugytoju diabetologu.

Odos būklė injekcijų vietoje

Tie pacientai, kurie yra gydomi injekciniais vaistais (ir ne insulininiais, ir insulinu), turi reguliariai stebėti injekcijos vietas dėl galimų injekcijos vietos paraudimų, iškilimų, sukietėjimų, įdubimų. Jei diabetu sergantis asmuo tai pastebėjo, jis turėtų informuoti gydytoją ar slaugytoją. Kad neatsirastų odos sukietėjimų ar mėlynių, būtina reguliariai keisti leidimosi vietas.

Ir sergančiųjų diabetu, ir sveikų žmonių svoris didėja dėl tų pačių priežasčių – dėl per didelio kalorijų kiekio suvartojimo ir per mažo fizinio aktyvumo.

Kartą per metus reikėtų išsimatuoti kūno masės indeksą (KMI), kuris rodo, kokia yra svorio būklė palyginti su normomis, ir leidžia identifikuoti galimą antsvorį ar nutukimą. 

Normalus KMI laikomas  18,5 - 24,9 m²/kg. Apskaičiuoti KMI galima savo svorį kilogramais padalinus iš ūgio metrais kvadratu. Jei KMI < 18,5 - svoris per mažas.  KMI nuo 25 iki 29,9 rodo antvsorį, o nuo 30 - nutukimą. Toliau nutukimas skirtsomas į tris laipsnius: 

I laipsnio - KMI 30,0 - 34,9 

II laipsnio - KMI 35,0 - 39,9 

III laipnsio - KMI > 40,0

Savo KMI galite apsiskaičiuoti skiltyje Mokomoji medžiaga ir KMI skaičiuoklė.

Nutukimas yra kardiovaskulinių ligų rizikos faktorius, lemiantis padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, kraujo riebalų kiekius, uždegimą ir kt.

Į ką dar svarbu atkreipti dėmesį? 

Dantų ir burnos ertmės būklė

Prasta burnos ertmės higiena gali sukelti dantenų uždegimą, kuris savo ruožtu gali išsivystyti į periodontitą – apydančio audinių uždegimą. Diabetu sergantys žmonės, kurių glikemija kontroliuojama prastai, dažniau serga infekcinėmis ligomis, todėl būtina reguliari dantų ir burnos ertmės priežiūra. Apsilankyti pas odontologą būtina bent kartą per metus.

Akių dugnas

Dėl diabeto sukeltos komplikacijos, kurios metu akies tinklainėje pažeidžiamos smulkiosios kraujagyslės, žmogus gali net apakti. Ši liga gali atsirasti sergantiems tiek 1, tiek 2 tipo diabetu, todėl būtina reguliariai lankytis pas akių gydytoją. Jei akių dugne yra pakitimų – tyrimą reikia atlikti bent kartą per metus, o pagal gydytojo-oftalmologo rekomendacijas – ir dažniau.

LT24NNM00018