We have detected that you are located in . Do you want to switch to the local site?
Diabetas – tai liga, kai dėl angliavandenių apykaitos sutrikimų gliukozė organizme neįsisavinama ir jos kiekis kraujyje padidėja. Kitaip tariant, pagrindinis energijos šaltinis – gliukozė – nepatenka į ląsteles, todėl organizmas nebeaprūpinamas energija.
Yra skiriami keli diabeto tipai - tai 1 tipo cukrinis diabetas, 2 tipo cukrinis diabetas, nėščiųjų (gestacinis) diabetas ar kiti specifiniai diabeto tipai, tačiau pagrindiniais laikomi du - 1 ir 2 tipo cukriniai diabetai.
1 tipo diabetas išsivysto staiga, dažniausiai jauname amžiuje. Jam būdingi greitai ryškėjantys simptomai:
2 tipo cukriniu diabetu paprastai serga vyresnio amžiaus žmonės. Tik smarkiai padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje, išryškėja šio diabeto simptomai:
Sergantieji 2 tipo cukriniu diabetu turi 2-4 kartus didesnę miokardo infarkto ar insulto riziką lyginant su nesergančiais8,9.
Sužinokite kaip sumažinti riziką.
Gliukozei patekti į ląstelės vidų padeda insulinas – hormonas, kurį gamina kasos beta ląstelės. Insulinas – tarsi raktas, kuris atrakina ląstelę, kad gliukozė galėtų į ją patekti ir aprūpinti energija. Sveiko žmogaus organizme insulino gamyba vyksta nuolat: kiekvieną kartą pavalgius, gliukozės kiekis kraujyje padidėja, tuomet kasa pradeda gaminti daugiau insulino – taip kraujyje palaikomas pastovus gliukozės kiekis.
Insulinas taip pat reikalingas baltymų ir riebalų apykaitai. Kai insulino trūksta, ląstelės energijai gauti pradeda naudoti baltymus ir riebalus, todėl ima gamintis ketoniniai kūnai – organizmui žalingos rūgštys (pvz.: acetonas). Tai organizmui pavojinga būklė, nes sutrinka šarmų ir rūgščių pusiausvyra.
Be to, insulinas stimuliuoja gliukozės kaupimąsi kepenyse ir raumenyse glikogeno pavidalu. Tai gliukozės sandėlis – kraujyje sumažėjus gliukozei, glikogenas skyla ir, virtęs gliukoze, ląsteles aprūpina būtina energija.
Šių dienų medicina gali pasiūlyti pažangių diabeto gydymo ir kontrolės būdų, tačiau didelė dalis taikomo gydymo sėkmės priklauso nuo paties sergančiojo. Jei kontroliuoti cukrinio diabeto nepavyksta, laikui bėgant gali išsivystyti įvairių komplikacijų, kurios ne tik turi įtakos žmogaus savijautai ir darbingumui, bet ir gali sukelti negalią bei neigiamai paveikti žmogaus gyvenimo trukmę.
Itin svarbu laiku pastebėti galimų komplikacijų grėsmes ir imtis priemonių, tad sergantieji cukriniu diabetu privalo nuolat stebėti:
Prieš valgį gliukozės kiekio kraujyje rodiklis turėtų būti 4,4–7,0 mmol/l, o po valgio (2 val. nuo valgymo pradžios) – 4,4–8,5 mmol/l. Svarbu siekti Jums nustatyto individualaus glikozilinto hemoglobino (HbA1c) reikšmės bei išvengti sunkių ir naktinių hipoglikemijų. Jei gliukozės kiekio kraujyje rodikliai viršija rekomenduojamus, būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju.
Aukštas kraujo spaudimas kenkia ne tik širdies ir kraujagyslių sistemai, bet ir smegenims, inkstams bei kitiems organams, be to tai gali lemti ankstyvą ligotumą ar net mirtį. Rekomenduojama, kad arterinis kraujo spaudimas būtų žemesnis nei 130/80 mm Hg, tačiau kiekvienas sergantis cukriniu diabetu apie tai, koks turi būti jo kraujospūdžio rodiklis, turėtų pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju.
Bent vieną kartą per metus turi būti atliekama lipidograma, kurioje kraujo riebalų kiekis neturi viršyti nurodytų normų:
1) didelio tankio lipoproteinai („gerasis cholesterolis“):
2) trigliceridai: < 1,7 mmol/l;
3) mažo tankio lipoproteinai („blogasis cholesterolis“) – pagal gydytojo įvertintą Jūsų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką:
< 2,6 mmol/l (esant vidutinei ŠKL rizikai);
< 1,8 mmol/l (esant didelei ŠKL rizikai);
< 1,4 mmol/l (esant labai didelei ŠKL rizikai).
Bent kartą per metus reikėtų paskaičiuoti savo kūno masės indeksą (KMI), kuris rodo, kokia yra žmogaus svorio būklė ir padeda aptikti galimą antsvorį ar nutukimą. Rekomenduojama, kad KMI būtų mažesnis nei 25 m2 /kg.
Progresuojantis diabetas gali sukelti inkstų funkcijos pokyčius, tad bent vieną kartą per metus būtina atlikti mikroalbuminurijos tyrimą (paros norma < 30 mg/24 val.) arba nustatyti albumino bei kreatinino santykį šlapime < 30 mg/g (< 3 mg/mmol). Kaip dažnai cukriniu diabetu sergančiam žmogui reikia atlikti šį tyrimą, patars endokrinologas ar šeimos gydytojas.
Inkstų funkcijai įvertinti, gali būti atliekamas ir kreatinino koncentracijos kraujyje nustatymas.
Injekciniais vaistais gydomi pacientai turėtų nuolat stebėti injekcijų vietas, o apie jose atsiradusius paraudimus, iškilimus, sukietėjimus ar įdubimus pranešti gydytojui ar slaugytojai.
Diabetu sergantys žmonės, kurių glikemija kontroliuojama prastai, dažniau serga infekcinėmis ligomis, todėl būtina reguliari dantų ir burnos ertmės priežiūra. Apsilankyti pas odontologą būtina bent kartą per metus.
Dėl diabeto sukeltos komplikacijos akies tinklainėje gali būti pažeidžiamos smulkiosios kraujagyslės. Tai gali lemti regos prastėjimą ar net apakimą. Jei akių dugne yra pakitimų – tyrimą reikia atlikti bent kartą per metus ar, gydytojui rekomenduojant, net dažniau.
Per didelis gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia nervus ir kraujagysles, dėl to sergantiems diabetu gali atsirasti žaidų, dažniausiai jos atsiveria ant kojų. Būtina nuolat stebėti, ar ant pėdų neatsirado nutrynimų, paraudimų, nuospaudų ir pan. Sergantiems diabetu žaizdos gyja ilgiau ir sunkiau nei sveikiems žmonėms, o dėl kamuojančių chroniškų opų gali grėsti amputacija. Išsaugoti sveikas pėdas padeda nuolat atliekamas gydomasis pedikiūras gydymo įstaigoje ir tinkama pėdų priežiūra.
LT24NNM00006
