
Sergu diabetu: ką turiu stebėti be „cukraus“?
Managing type 2 diabetes can feel intimidating at first. By taking simple, decisive actions in the short term, you can boost your long-term health prospects.
2 tipo diabetas yra labiausiai paplitusi diabeto forma - Lietuvoje juo serga virš 90 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu. 2 tipo diabetu paprastai serga vyresni nei 40 metų žmonės, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad ši liga neaplenkia ir jaunų žmonių, kurie turi antsvorio. Verta paminėti, kad 60-90 proc. visų sergančių šio tipo diabetu turi antsvorį ar nutukimą.
Sergantieji 2 tipo cukriniu diabetu turi 2-4 kartus didesnę miokardo infarkto ar insulto riziką lyginant su nesergančiais6,7.
Sužinokite kaip sumažinti ŠKL riziką sergant 2 tipo cukriniu diabetu.
Tikslios šio sutrikimo priežastys nežinomos, dažniausi rizikos veiksniai yra nutukimas, paveldimumas, sutrikusi gliukozės apykaita, mažas fizinis aktyvumas ir bloga mityba, aukštas kraujospūdis ir padidėjęs lipidų (kraujo riebalų) kiekis. Jei liga tinkamai negydoma, dėl per didelio gliukozės kiekio kraujyje ima vystytis lėtinės diabeto komplikacijos: inkstų, akių, nervų sistemos, širdies (infarkto veiksnys), smegenų (insulto veiksnys) ir kojų kraujagyslių pažeidimai.
Šiam diabeto tipui būdinga laipsniška ligos pradžia, todėl dažniausiai liga gali būti nediagnozuojama ilgesnį laiką arba aptinkama atsitiktinai – atlikus gliukozės ar gliukozės toleravimo tyrimą.
Sergant 2 tipo cukriniu diabetu, iš pradžių kasa vis dar gamina insuliną, tačiau ląstelės jo efektyviai nepanaudoja, nes atsiranda ląstelių atsparumas šiam hormonui. Palaipsniui insulino poreikis didėja, tačiau su laiku kasos ląstelės „pavargsta“ ir pradeda insulino gaminti vis mažiau.
Žmogus gali ilgai nejausti jokių ligos požymių, kadangi tik smarkiai padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje, išryškėja klinikiniai simptomai.
Gliukozės kiekis kraujyje dienos metu nuolat svyruoja – jis priklauso nuo to, ar žmogus yra išalkęs, susinervinęs ar ką tik pasportavęs ir tai yra normalus procesas. Sergantys cukriniu diabetu ir gydomi insulinu, gliukozės svyravimus patiria dažniau. Labai svarbu glikemiją palaikyti normos ribose.
Esant kai kurioms nenumatytoms situacijoms, gliukozės kiekį kraujyje reikėtų matuoti dažniau:
Sveika mityba bei sportas, mankšta ar kitoks aktyvus laisvalaikis sergantiems cukriniu diabetu yra būtini, nes padeda stiprinti organizmą, mažina nutukimo riziką ir skatina geresnę emocinę savijautą, koreguoja cukraus kiekį kraujyje ir apsaugo nuo ligos komplikacijų.
Reguliari ir sveika mityba padeda išvengti didelių glikemijos svyravimų. Planuojant valgymus laikykitės žemiau pateiktų rekomendacijų.
Aktyvi fizinė veikla ne tik leidžia palaikyti optimalų kūno svorį ir mažina gliukozės kiekį kraujyje, bet ir pagerina insulino veikimą. Fizinis krūvis pagerina gliukozės suvartojimą ląstelėse nedidinant insulino poreikio. Be to, aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės rečiau skundžiasi kraujotakos, virškinimo sutrikimais ar padidėjusiu kraujospūdžiu, jiems rečiau diagnozuojama aterosklerozė.
Iki diabeto diagnozės visiškai nesportavusiems asmenims panorus intensyvesnės veiklos ar išbandyti kurią nors iš sporto šakų, apie tai reikėtų pasikalbėti su savo gydytoju.
Rekomenduojama:
LT24NNM00009