Sveikata šalia mūsų

Sveikata šalia mūsų – vaikščiodami atraskime Lietuvos gamtos klodus

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keistai, tačiau sportas yra neatsiejama diabeto gydymo dalis. Kodėl? Pirma, net menko aktyvumo sportas mažina arterinį kraujospūdį ir kūno svorį, gerina imunitetą ir nuotaiką – tuo pačiu fizinė veikla padidina ir organizmo jautrumą insulinui, todėl padidėja šio hormono veiksmingumas . Kuo daugiau žmogus juda, tuo jo kūno svoris bus lengviau reguliuojamas, savijauta taps geresnė, o pasitikėjimas savimi – didesnis. Tačiau ar galima sportuoti nesportuojant?

Svarbiausia judėti

Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas sergant diabetu turėtų tapti kasdieniniu įpročiu. Ką tai reiškia? 

Bet kurioje įprastinėje veikloje pirmenybę verta teikti fizinei veiklai – pvz., lipti laiptais užuot pakilus liftu, važiuoti dviračiu ar eiti pėstute vietoje kelionės automobiliu, pasidarbuoti darže ar sode, pažaisti su vaikais ar anūkais užuot gulėjus ant sofos. Smagus šokis pagal mėgstamą muziką žymiai labiau pagerins savijautą nei pasyvus televizoriaus žiūrėjimas. Svarbu – judėti.

Prakaituoti sporto salėje ar namuose su svoriais nebūtina – viso to pasiekti galima daug malonesniais būdais. Vienas jų – tiesiog išeiti pasivaikščioti. Specialistai rekomenduoja kasdien nužingsniuoti ne mažiau nei 10 tūkst. žingsnių, o kiekvienas pusvalandis sėdint turėtų būti kaitaliojamas su nors ir nedideliu fiziniu aktyvumu. Mankšta ir reguliarus fizinis aktyvumas yra efektyvios priemonės kontroliuojant gliukozės kiekį kraujyje, reguliuojant svorį, mažinant diabeto komplikacijų vystymąsi ir progresavimą. Didesnio intensyvumo ir dažnesnė fizinė veikla labiau pagerina cukrinio diabeto kontrolę nei mažesnio intensyvumo ir retesnė veikla. Todėl sergant diabetu, bent trumpi pasivaikščiojimai turėtų tapti neatsiejama kasdienės rutinos dalimi?

Graži tu mano, brangi Tėvyne

Kad vaikščioti būtų smagiau, verta į telefoną atsisiųsti ir išbandyti nemokamą mobiliąją programėlę „#walk15“ – ji motyvuos vaikščioti ir tuo pačiu padės atrasti naujų vaizdingų maršrutų bei sužinoti daugiau apie savo gyvenamosios vietos apylinkes. Be to, šioje programėlėje yra ir specialus „Diabetas mano širdyje“ žingsnių iššūkis, kviečiantis vaikščioti specialiomis trasomis, esančiose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. 

Šiose trasose galima ne tik susipažinti su šalies didmiesčių kultūra, istorija bei architektūra, bet ir daugiau sužinoti apie diabetą, jo raidą, gydymą ir prevenciją.

  • Trasos Vilniuje, Pasakų parke, trukmė – 1 val., maršruto ilgis – 2 km.
  • Trasos Kaune trukmė – 1 val. 30 min, maršruto ilgis – 5 km.
  • Trasos Panevėžyje trukmė – 1 val., maršruto ilgis – 2,7 km.
  • Trasos Klaipėdoje trukmė – 1 val. 30 min, maršruto ilgis – 5 km.
  • Trasos Šiauliuose trukmė – 1 val. 30 min, maršruto ilgis – 5 km.

Tyrimai rodo, kad mėgstantys pasivaikščiojimus ne tik mankština kojas, bet ir prailgina savo gyvenimą net iki 12 metų. „Diabetas mano širdyje“ trasos gali padėti vaikščiojimą paversti smagia, naudinga bei turininga kasdienės rutinos dalimi.

Daugiau pasivaikščiojimo trasų:

www.walk15.lt/

telefono programėlėje „#walk15“

Walk
Parengta remiantis:
  1. Riddell M, Gallen IW, Smart CE et al. Exercise management in type 1 diabetes: a consensus statement. Lancet, 2017.
  2. The American Diabetes Association‘s “Standards of Medical Care in Diabetes”. Diabetes Care, 2019.

 

LT23NNM00008