Kas yra diabetas?

Diabetas – tai liga, kai dėl angliavandenių apykaitos sutrikimų gliukozė organizme neįsisavinama ir jos kiekis kraujyje padidėja. Kitaip tariant, pagrindinis energijos šaltinis – gliukozė – nepatenka į ląsteles, todėl organizmas nebeaprūpinamas energija.

Kodėl taip nutinka? Gliukozei patekti į ląstelės vidų padeda insulinas – hormonas, kurį gamina kasos beta ląstelės. Insulinas – tarsi raktas, kuris atrakina ląstelę, kad gliukozė galėtų į ją patekti ir aprūpinti energija. Sveiko žmogaus organizme insulino gamyba vyksta nuolat: kiekvieną kartą pavalgius, gliukozės kiekis kraujyje padidėja, tuomet kasa pradeda gaminti daugiau insulino – taip kraujyje palaikomas pastovus gliukozės kiekis.

Insulinas taip pat reikalingas baltymų ir riebalų apykaitai. Kai insulino trūksta, ląstelės energijai gauti pradeda naudoti baltymus ir riebalus, todėl ima gamintis ketoniniai kūnai – organizmui žalingos rūgštys (pvz.: acetonas). Tai organizmui pavojinga būklė, nes sutrinka šarmų ir rūgščių pusiausvyra.

Be to, insulinas stimuliuoja gliukozės kaupimąsi kepenyse ir raumenyse glikogeno pavidalu. Tai gliukozės sandėlis – kraujyje sumažėjus gliukozei, glikogenas skyla ir, virtęs gliukoze, ląsteles aprūpina būtina energija.

Idealiu atveju prieš valgį gliukozės kiekio kraujyje rodiklis turėtų būti 4,4–7,0 mmol/l, o po valgio (2 val. nuo valgymo pradžios) – 4,4–8,5 mmol/l. Svarbu siekti Jums nustatyto individualaus glikozilinto hemoglobino (HbA1c) reikšmės bei išvengti sunkių ir naktinių hipoglikemijų. Nuolat padidėjusi ar smarkiai svyruojanti gliukozės koncentracija kraujyje nepalankiai veikia visą organizmą ir sukelia grėsmingas komplikacijas, todėl svarbu ne tik palaikyti tinkamą gliukozės kiekį, bet ir gerai kontroliuoti kraujospūdį, lipidų kiekį kraujyje, laikytis sveikos gyvensenos principų.

Prieš valgį gliukozės kiekio kraujyje rodiklis turėtų būti 4,4–7,0 mmol/l, o po valgio (2 val. nuo valgymo pradžios) – 4,4–8,5 mmol/l. Svarbu siekti Jums nustatyto individualaus glikozilinto hemoglobino (HbA1c) reikšmės bei išvengti sunkių ir naktinių hipoglikemijų. Jei gliukozės kiekio kraujyje rodikliai viršija rekomenduojamus, būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju.

nes aukštas kraujo spaudimas kenkia ne tik širdies ir kraujagyslių sistemai, bet ir smegenims, inkstams bei kitiems organams, be to tai gali lemti ankstyvą ligotumą ar net mirtį. Rekomenduojama, kad arterinis kraujo spaudimas būtų žemesnis nei 130/80 mm Hg, tačiau kiekvienas sergantis cukriniu diabetu apie tai, koks turi būti jo kraujospūdžio rodiklis, turėtų pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju.

Bent vieną kartą per metus turi būti atliekama lipidograma, kurioje kraujo riebalų kiekis neturi viršyti nurodytų normų:

1) Didelio tankio lipoproteinai („gerasis cholesterolis“): 

1,0 mmol/l (vyrams);

1,3 mmol/l (moterims); 

2) Trigliceridai: < 1,7 mmol/l;

3) Mažo tankio lipoproteinai („blogasis cholesterolis“) – pagal gydytojo įvertintą Jūsų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką: 

< 2,6 mmol/l (esant vidutinei ŠKL rizikai);

< 1,8 mmol/l (esant didelei ŠKL rizikai);

< 1,4 mmol/l (esant labai didelei ŠKL rizikai).

Bent kartą per metus reikėtų paskaičiuoti savo kūno masės indeksą (KMI), kuris rodo, kokia yra žmogaus svorio būklė ir padeda aptikti galimą antsvorį ar nutukimą. Rekomenduojama, kad KMI būtų mažesnis nei 25 m2 /kg. (KMI reikšmių paaiškinimas pateiktas dalyje: Svarbiausi terminai).

Progresuojantis diabetas gali sukelti inkstų funkcijos pokyčius, tad bent vieną kartą per metus būtina atlikti mikroalbuminurijos tyrimą (paros norma < 30 mg/24 val.) ir nustatyti albumino bei kreatinino santykį šlapime < 30 mg/g (< 3 mg/mmol). Kaip dažnai cukriniu diabetu sergančiam žmogui reikia atlikti šį tyrimą, patars endokrinologas ar šeimos gydytojas.

Injekciniais vaistais gydomi pacientai turėtų nuolat stebėti injekcijų vietas, o apie jose atsiradusius paraudimus, iškilimus, sukietėjimus ar įdubimus pranešti gydytojui ar slaugytojai.

Diabetu sergantys žmonės, kurių glikemija kontroliuojama prastai, dažniau serga infekcinėmis ligomis, todėl būtina reguliari dantų ir burnos ertmės priežiūra. Apsilankyti pas odontologą būtina bent kartą per metus.

Dėl diabeto sukeltos komplikacijos akies tinklainėje gali būti pažeidžiamos smulkiosios kraujagyslės. Tai gali lemti regos prastėjimą ar net apakimą. Jei akių dugne yra pakitimų – tyrimą reikia atlikti bent kartą per metus ar, gydytojui rekomenduojant, net dažniau.

Per didelis gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia nervus ir kraujagysles, dėl to sergantiems diabetu gali atsirasti žaidų, dažniausiai jos atsiveria ant kojų. Būtina nuolat stebėti, ar ant pėdų neatsirado nutrynimų, paraudimų, nuospaudų ir pan. Sergantiems diabetu žaizdos gyja ilgiau ir sunkiau nei sveikiems žmonėms, o dėl kamuojančių chroniškų opų gali grėsti amputacija. Išsaugoti sveikas pėdas padeda nuolat atliekamas gydomasis pedikiūras gydymo įstaigoje ir tinkama pėdų priežiūra.

Sveika mityba bei sportas, mankšta ar kitoks aktyvus laisvalaikis sergantiems cukriniu diabetu yra būtini, nes padeda stiprinti organizmą, mažina nutukimo riziką ir skatina geresnę emocinę savijautą, koreguoja cukraus kiekį kraujyje ir apsaugo nuo ligos komplikacijų.

Tam, kad sergančiajam cukriniu diabetu būtų aiškiau, kaip koreguoti savo kasdienę mitybą, į pagalbą pasitelkiamas „lėkštės“ maisto porcijų apskaičiavimo principas.Naudojantis „lėkštės“ principu, maisto porcija apskaičiuojama taip: vieno valgymo metu pusę lėkštės, kurios skersmuo maždaug 21 cm, užima daržovės, ketvirtadalį – baltyminiai produktai, pavyzdžiui, mėsa ar žuvis, o likęs ketvirtadalis tenka krakmolo turintiems produktam, pavyzdžiui, bulvėms, kruopoms, pupelėms ir makaronams. Kelis kartus per dieną valgykite įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių. Gyvūninius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keiskite augaliniais aliejais, turinčiais daug nesočiųjų rūgščių. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeiskite ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa. Sergančiųjų cukriniu diabetu mitybos pagrindą turėtų sudaryti grūdiniai produktai, daržovės ir vaisiai, o baltyminiai produktai, tokie kaip mėsa, kiaušiniai, sūris, pienas turėtų sudaryti apie 20 proc. viso mitybos raciono. Gyvūninės kilmės riebalų ir įvairių saldumynų sergantieji diabetu turėtų vartoti saikingai, o alkoholio rekomenduojama atsisakyti iš viso.

Aktyvi fizinė veikla ne tik leidžia palaikyti optimalų kūno svorį ir mažina gliukozės kiekį kraujyje, bet ir pagerina insulino veikimą. Fizinis krūvis pagerina gliukozės suvartojimą ląstelėse nedidinant insulino poreikio. Be to, aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys žmones rečiau skundžiasi kraujotakos, virškinimo sutrikimais ar padidėjusiu kraujospūdžiu, jiems rečiau diagnozuojama aterosklerozė. Rekomenduojama per savaitę bent 150 min vidutinio intensyvumo fizinė veikla.

Iki diabeto diagnozės visiškai nesportavusiems asmenims panorus intensyvesnės veiklos ar išbandyti kurią nors iš sporto šakų, apie tai reikėtų pasikalbėti su savo gydytoju. Būtina nepamiršti, kad pradėti reikėtų nuo nedidelio fizinio krūvio, palaipsniui ilginant užsiėmimų trukmę ir intensyvumą. Gerą savijautą padės užtikrinti tinkamas laiko pasirinkimas – sportuoti geriau praėjus 2,5-3  valandoms po valgio insulino suleidimo. Prieš sporto užsiėmimą, jo metu ir jam pasibaigus reikia nepamiršti atsigerti vandens. Naudojantiems insuliną ir sportuojantiems daugiau nei 30 min. būtina papildomai suvalgyti 30-60g angliavandenių.

Be sveikos mitybos ir tinkamo fizinio aktyvumo, svarbi diabeto kontrolės dalis yra gydymas vaistais. Būtina nepamiršti, kad diabetas yra progresuojanti liga, tad ilgainiui gali būti keičiami paskirti vaistai ar didinamos jų dozės.

I tipo diabetas gydomas tik insulinu ir tai gyvybiškai svarbu. Sergantieji II tipo diabetu gali būti pradėti gydyti geriamaisiais vaistais, tada gydymas gali būti intensyvintas į neinsulininius injekcinius vaistus, o vėliau į insuliną. Tačiau kiekvieno paciento situacija individuali, kada ir kokį gydymą vaistais pasirinkti sprendžia Jūsų gydytojas.

Yra keletas geriamųjų gliukozės kiekį kraujyje mažinančių vaistų grupių: biguanidai, sulfonilkarbamidai, tiazolidinedionai, DPP-4 inhibitoriai, SGLT-2 inhibitoriai ir GLP-1 receptorių agonistai.

Injekciniai vaistai skirti diabeto gydymui, gali būti neinsulininiai preparatai, vadinamieji inkretinai. Tai į gliukagoną panašaus peptido 1 receptorių agonistai (GLP-1 RA), kurie gali būti leidžiami, kasdien ar kartą per savaitę. Verta paminėti, kad šie vaistai veikia priklausomai nuo gliukozės, todėl hipoglikemijų rizika itin maža. Kai kurie iš šios klasės atstovų turi teigiamą poveikį širdies kraujagyslių ligų sistemai taip pat svorio mažinimui.

Ligai progresuojant, ar nepavykus sukoreguoti glikemijų kitais vaistais, gydytojas paskiria insuliną. Šiuolaikiniai insulino preparatai tapo panašesni į fiziologinį insulino veikimą, tai reiškia, dėl to sumažėjo hipoglikemijų rizika, atsirado galimybė taikyti lankstesnį vartojimo rėžimą. Insulinai yra kelių rūšių. Bazinis arba kitaip vadinamas ilgo veikimo insulinas - patenkina poreikį tarp valgymų ir nakties metu, greito veikimo insulinas - valgio insulinas, kuris dengia poreikį po valgio ir mišraus veikimo insulinas, kuriame yra du insulinai (ilgo ir greito veikimo) viename švirkštiklyje.

Kai pradedamas gydymas insulinu, leidimo schemą ir insulino dozę pacientui parenka gydytojas. Kiekvienam pacientui tai pritaikoma individualiai, pagal jo bendrą būklę, glikemijų rezultatus ir hipoglikemijų pavojų.