Gydymas injekciniais (leidžiamaisiais) vaistai
Dažnai žinia apie tai, kad reikės vartoti injekcinius vaistus,
pacientams sukelia daug klausimų. Baiminamasi dėl to, ar pavyks
patiems teisingai susileisti vaistus, kaip tai daryti paskirtu
grafiku, ar injekcijos bus skausmingos, ar jos gali sukelti įvairių
komplikacijų. Tačiau dėl šių dalykų nerimauti nereikėtų, mat su
šiuolaikinių technologijų pagalba injekcinių vaistų vartojimas tapo
patogus. Jam skirtos adatos yra labai plonos ir – vos 4 mm, 6 mm arba
8 mm ilgio. Tad ir pats dūris yra beveik nejuntamas. Apie tai, kokio
ilgio adata pacientui yra tinkamiausia, paaiškinti gali gydytojas
endokrinologas ar slaugytojas diabetologas.
Injekciniais vaistais gydomi pacientai turi nuolat stebėti injekcijų
vietas, ar jose neatsirado paraudimų, iškilimų, sukietėjimų ar
įdubimų. Pastebėjus šiuos požymius, būtina apie tai pranešti gydytojui
ar slaugytojui. Tam, kad injekcijų vietose nesusiformuotų įvairūs
odos sukietėjimai ar kiti pakitimai, būtina reguliariai keisti
leidimosi vietą.
Dėl leidimosi vietos pakeitimo pasitarkite su gydytoju ar slaugytoju.
Vieni dažniausiai skiriamų neinsulininių vaistų
– inkretinai (GLP-1 receptorių agonistai.) Tai po oda leidžiami
natūralūs hormonai, kurie įprastai pavalgius gaminasi sveiko
žmogaus žarnyne ir skatina insulino gamybą. Sergant II tipo
diabetu, šio hormono veikla sutrinka, todėl būtina ją atstatyti
ir inkretino injekcijos tai puikiai užtikrina.
GLP-1 receptorių agonistai, dėl savo veikimo mechanizmo ne tik
kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje, bet ir veikdami į alkio centrus
smegenyse reguliuoja apetitą, todėl mažina ir svorį. Kai kurie iš šios
klasės atstovų turi įrodę teigiamą naudą širdies ir kraujagyslių ligų
rizikos mažinimui.
Injekciniai insulininiai vaistai
Injekciniai insulininiai vaistai – tai genų inžinerijos
būdu susintetinti insulino preparatai, kurių vartojimas
leidžia kompensuoti insulino trūkumą organizme. Insulinas
labai svarbus organizmo medžiagų apykaitai, nes padeda gliukozei
patekti į ląsteles ir aprūpinti organizmą energija. Jis palaiko
reikiamą gliukozės kiekį kraujyje, palengvina jos saugojimą kepenyse
bei reguliuoja riebalų ir baltymų apykaitą. Gydymas
insulinu gali būti skiriamas sergantiems tiek I, tiek II tipo
diabetu. Sergantiems I tipo cukriniu diabetu, gydymas insulinu
pradedamas iškart vos nustatoma diagnozė. Sergantiems II tipo
cukriniu diabetu, gydymas insulinu gali būti skiriamas ne nuo ligos
pradžios arba gali visai jo neprireikti. Visa tai priklauso nuo to,
kaip sėkmingai pavyksta kitais vaistais sukontroliuoti ligą. Koks
insulinas ar jo deriniai, kokia dozė Jums labiausiai tinka,
paaiškins gydytojas atsižvelgdamas į individualią Jūsų ligos eigą.
Šiuolaikinių insulino analogų veikimas, tapo panašesnis į sveiko
žmogus insulino veikimą, sumažėjo hipoglikemijų rizika, atsirado
galimybė taikyti lankstesnį gydymo režimą. Šiuo metu diabeto
gydymo praktikoje taikomi įvairūs insulino analogų ir kiti vaistų
deriniai skirti cukriniam diabetui gydyti.
Insulinai pagal veikimo trukmę skirstomi į greito veikimo, mišraus
veikimo taip pat ilgo (bazniai) insulinai.
Greitai veikiančio insulino analogai į organizmą prasiskverbia
greitai ir veikia trumpai, todėl skiriami vartoti prieš pat valgį ar
valgio metu. Jie skiriami mažinti cukraus kiekį kraujyje po valgio.
Insulino analogai veikia trumpai 3-5 valandas, todėl nebūtina
užkandžiauti tarp pagrindinių valgymų.
Mišraus veikimo insulino analogai yra sudaryti iš dviejų rūšių
insulinų –greitai veikiančio ir ilgai veikiančio – insulino, todėl
vienos injekcijos metu suleidžiama ir greitai, ir ilgai veikiančio
insulino. Greitai veikianti dalis užtikrina būtiną insulino
kiekį valgio metu, o ilgai veikianti dalis patenkina insulino
poreikį tarp pagrindinių valgymų ir naktį.
Kai kuriuos mišraus veikimo insulino analogus prieš vartojant būtina
sumaišyti lėtai vartant švirkštiklį aukštyn žemyn, kol skystis taps
tolygiai baltas drumstas ir vandeninis. Jokiu būdu negalima kratyti.
Mišraus veikimo insulinai paprastai leidžiami vieną arba du kartus per
parą, taip kaip nurodė Jūsų gydytojas.
Ilgai veikiantys insulino analogai paprastai leidžiami
vieną kartą per parą. Šios rūšies insulinas palaiko optimalų gliukozės
kiekį kraujyje tarp pagrindinių valgymų, taip pat naktį.
Svarbu prisiminti, kad pacientai, naudojantys insuliną gali dažniau
patirti hipoglikemijas, todėl labai svarbu reguliariai sekti gliukozės
kiekį kraujyje, jį pasižymėti dienyne ir būtinai atsinešti jį į vizitą
pas gydytoją. Jei patyrėte hipoglikemiją būtinai apie tai informuokite gydytoją.
Insulino laikymo taisyklės
- Insulino atsargos laikomos šaldytuve (2–8 °C
temperatūroje).
- Naudojamas insulinas laikomas tamsioje
vietoje kambario temperatūroje.
- Kambario temperatūroje
laikytas insulinas galioja mėnesį, informacijos ieškokite
vaisto pakuotės lapelyje.
- Būtina saugoti insuliną nuo
tiesioginių saulės spindulių.
- Jeigu insulinas buvo užšalęs,
jo naudoti nebegalima.
- Draudžiama naudoti, jei pasibaigė
galiojimo laikas
Keliaujant patariama saugoti insuliną nuo tiesioginių saulės
spindulių, nedėti jo arti šildymo prietaisų ar kitų šilumos šaltinių.
Vykstant oro transportu negalima vaistų atiduoti į bagažo skyrių, mat
dideli temperatūrų skirtumai gali jiems pakenkti, pasiimkite su savimi
į rankinį bagažą. Rekomenduojama kiekvieną injekciją atlikti nauja
adata, taip bus išvengta užsikimšimo, vaisto nuotėkio ir
netikslaus dozavimo rizikos.
Tinkamai vartojant gydytojo paskirtus vaistus ir skiriant dėmesio
mitybai bei fiziniam aktyvumui, dažniausiai pavyksta sėkmingai
kontroliuoti diabetą, išvengti galimų komplikacijų bei gerai jaustis.
