I tipo cukrinis diabetas – liga, kai sergančiojo kasa dėl ląstelių, gaminančių insuliną, sutrikimo visiškai negamina insulino.
Taip dažniausia atsitinka dėl organizmo imuninės sistemos sutrikimo: įprastai imuninė sistema saugo organizmą nuo virusų, bakterijų ir kitų svetimkūnių, tačiau kartais atsitinka taip, kad ji per klaidą "užpuola“ kasą ir ši nebegamina insulino. Negaudamos šio hormono, ląstelės "užsirakina“, todėl gliukozė į jas negali patekti ir jos kiekis kraujyje padidėja. Taip susergama I tipo cukriniu diabetu.
Nors mokslininkai mano, kad ligos atsiradimui poveikį gali turėti genetinės, aplinkos ir autoimuninės priežastys, kas sukelia I tipo cukrinį diabetą, tiksliai nėra žinoma. I tipo cukriniu diabetu paprastai susergama jauname amžiuje – iki 40 metų, todėl dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Šis tipas nustatomas 10–20 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu .
I tipo diabetui būdingi greitai ryškėjantys simptomai:
- atsiranda troškulys,
- dažnai ir gausiai šlapinamasi,
- iš pradžių padidėja, o vėliau sumažėja apetitas,
- krenta svoris,
- vargina silpnumas, nuovargis.
Sergantiems I tipo diabetu gydymas insulinu yra gyvybiškai būtinas, todėl jis skiriamas iš karto nustačius diagnozę.